Popiežius Pranciškus parašė pratarmės žodį knygai „Bažnyčia skaitmeninėje erdvėje“, kurioje pažymi, jog turime lankytis ir apgyvendinti šią erdvę, tačiau nepakeisti ja tikrovės: susitikimo veidas į veidą konkretumo ir grožio.
Knygos autorius Fabio Bolzetta, Italijos katalikų interneto svetainių administratorių asociacijos pirmininkas, apžvelgia pagrindinius skaitmeninius įrankius ir būdus, kuriais tikintieji, parapijos ir kitos katalikiškos organizacijos gali naudoti savo veiklose, aptardamas jų privalumus ir trūkumus, pateikdamas naudingų patarimų, aiškindamas įvairius skaitmeninės erdvės dėsnius.
Pandemijos krizė, rašo popiežius Pranciškus, iš tiesų parodė, kokios gali būti naudingos skaitmeninės priemonės ir socialiniai tinklai tuo metu, kai nebuvo galima susitikti, lankyti ligonių, dalyvauti bendroje maldoje, pasimelsti šalia į amžinybę iškeliavusio draugo ar šeimos nario. Tuo metu, kai, rodos, savaime suprantami dalykai staiga iš mūsų buvo atimti ir supratome savo trapumą, technologijos leido palaikyti žmonių ir bendruomenių santykius, matyti, dalyvauti.
„Galvoju apie daugybę kunigų, kurie puikiai naudojosi technologijomis ir socialiniais tinklais, kad Dievo tautai netrūktų Dievo Žodžio, kad suteiktų galimybę stebėti Mišias. Socialiniai tinklai naudojami ryšius palaikyti, pranešti apie poreikius, nekristi į vienatvę, pradėti labdaros iniciatyvas, matyti vieni kitų veidus, kol vėl galėsime apsikabinti. Ekspertai teigia, kad kai kurie pokyčiai, įvykę dėl dažnesnio technologijų naudojimo virtualiems susitikimams, išliks dar ilgai po pandemijos. Išgyventa situacija paskatino daug kunigų kūrybingai palaikyti ryšį su tikinčiaisiais ir juos lydėti. Netrūko klaidų ir perlenkimų. Tačiau kai buvo stengiamasi perduoti žinią, o ne save, turime pripažinti, kad tai buvo naudinga“, – rašo popiežius.
Kita vertus, pasak jo, turime atsižvelgti, kad tai buvo išskirtinis etapas ir kad virtualus susitikimas nepakeičia ir niekada nepakeis susitikimo veidas į veidą.
Dalyvavimas fiziškai eucharistinėje maldoje, žiūrėjimas vienas kitam į akis, vienas kito apkabinimas, buvimas greta tarnaujant Jėzui vargšuose, rankos paspaudimas ligoniams – tai patirtis, kuri priklauso mūsų kasdieniam gyvenimui, ir jokia technologija ar socialinis tinklas niekada jos nepakeis. Šis sąmoningumas turi augti kartu su nepaprastu skaitmeninės erdvės ir jos vaidmens augimu. Turime suprasti galimybes ir jas naudoti, bet taip pat žinoti apie riziką ar ribas.
Popiežius Pranciškus pridūrė, kad galbūt krikščionys, ypač jauni žmonės, kuriems skaitmeninis pasaulis pažįstamas nuo mažumės, rytoj galės tapti jaunų socialinių bendravimo formų autoriais, kad internetas, kuriame, kartais atrodo, vyrauja garsiausiai rėkiančio balsas ir melagienų tarša, galėtų tapti susitikimo ir įsiklausymo erdve.
„Interneto tinklas nevers jaustis vienišais, jei iš tiesų sugebėsime patys „megzti tinklą“ ir jei virtuali erdvė ne pakeis savimi, o padės mūsų socialinių ryšių tinklui, kurį kuriame kūnišku pavidalu“, – pažymi popiežius. (RK / Vatican News)
